stresas
Stresas – fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo asmeniui, sveikatai ar gyvybei. Stresas apibūdina užtrukusią įtemptą situaciją, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Stresas yra viena didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų. 10–12 klasių mokiniai taip pat patenka į tą žmonių grupę, kurie patiria didelę įtampą ir stresą. Dideli mokymosi krūviai baigiamosiose klasėse, tėvų noras, kad vaikas pasiektų kuo geresnių mokymosi rezultatų, paties abituriento siekis studijuoti prestižines studijų programas, išvykti į užsienį, mokytojų siekiai suteikti kuo daugiau žinių apie jų mokymo dalyką – visa tai mokiniams sukelia emocinį spaudimą, stresą ir baimės jausmą. Be problemų, susijusių su mokymusi, vyresniems paaugliams tenka įveikti jų amžiaus tarpsniui būdingas užduotis (lyties tapatumas, identiškumas – vaidmenų sumaištis ir kt.). Taigi, būtina atkreipti dėmesį į vyresnių paauglių emocinę būseną mokykloje.
Streso rūšys
Yra išskiriamos dvi streso rūšys:
- Distresas (neigiamas stresas) – ilgalaikis, chroniškas, žalojantis stresas. Jis gali sukelti nervinį išsekimą, depresiją, neurozę ar fizines ligas. Pavyzdžiui, artimojo mirtis, rimta liga, nesutarimai, profesijos ar darbo pakeitimas.
- Eustresas (teigiamas stresas) – tai teigiamų emocijų sukeltas ir nestiprus stresas. Pavyzdžiui, įsimylėjimas ir vedybos, kūdikio gimimas, netikėta sėkmė, paaukštinimas darbe, mokslų baigimas.
Streso priežastys
Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa mokykloje ar darbe, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan.
Ar stresas naudingas?
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Stresas yra ir naudinga organizmo būsena, padedanti prisitaikyti prie įvairių dirgiklių. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą ir išradingumą.