jūsų vaiko savijauta

Kūdikiai, nors ir nesuprasdami konfliktų, skyrybų priežasčių, jaučia tvyrančią įtampą, tėvų nerimą, pyktį, energijos bei emocijų pasikeitimus. Jei nestabilios, konfliktinės situacijos šeimoje tvyro nuolat, kūdikiai pasidaro nervingi, sudirgę ir verksmingi. Kartais kūdikiai, kurių tėvai skiriasi, vystosi lėčiau nei jų bendraamžiai. Taip pat jiems gali pasireikšti fiziniai simptomai: virškinimo sistemos sutrikimai, apetito praradimas bei miego problemos.

Šiame amžiuje vaikai pradeda save suvokti kaip atskiras asmenybes, aktyviai tyrinėja aplinką, žmones, santykius. Tėvų skyrybos jiems gali tapti gana dideliu sukrėtimu, nes jos neišvengiamai sukelia pokyčių (išeina vienas iš tėvų, keičiasi rutina, kartais ir gyvenamoji vieta ir kt.). Tokio amžiaus vaikai dar nelabai gali suvokti viso to priežasčių ir dar turi nepakankamą žodyną, kad galėtų išreikšti savo poreikius ir būsenas, todėl visas nerimas, baimės daugiausia reiškiasi per elgesį. Vaikai gali tapti verksmingi, irzlūs, pikti, reikalaujantys daugiau dėmesio. Taip pat gali pasireikšti ir anksčiau minėti fiziniai negalavimai.

Šiame gyvenimo laikotarpyje toliau formuojasi vaiko suvokimas apie save kaip atskirą asmenybę, ryškus egocentrizmas. Tai reiškia, kad tokio amžiaus vaikas natūraliai ima save laikyti jį supančios aplinkos įvykių centru ir priežastimi. Taip pat šiuo laikotarpiu vystosi ir vaiko sąžinė, moralė. Todėl neretai tokio amžiaus vaikai gali galvoti, jog tėvai skiriasi dėl jų (kad jie buvo tėvams negeri, kažką ne taip padarė), ir gali jaustis dėl to kalti. Taip pat vaikams tampa svarbus ne tik tas iš tėvų (dažniausiai motina), kuris labiausiai rūpinosi juo nuo gimimo, bet ir kitas tėvas. Abiejų tėvų buvimas labai svarbus vaiko raidai ir tapatumui. Vieno iš tėvų išėjimas gali sutrikdyti vaiko raidą. Iš didžiulio nerimo dėl išsiskyrimo vaikas gali imti elgtis kaip mažesnio amžiaus vaikas, gali pradėti vėl nelaikyti šlapimo ar išmatų, bijoti atsiskirti nuo tėvų ir bent trumpam juos kur nors išleisti, elgtis agresyviai, gali sutrikti pasitikėjimo savimi ar seksualinė raida.

Šiame amžiuje sparčiai vystosi vaikų kognityviniai gebėjimai. Vaikai gali neblogai suprasti, kas vyksta tėčio ir mamos santykiuose. Todėl nelabai verta nuo jų slėpti svarbius šeimos gyvenimo pokyčius. Jie gali uždavinėti daug klausimų. Tinkamai ir jų amžiui suprantamais žodžiais paaiškinus situaciją, šie vaikai gali jau visai neblogai suprasti. Vis dėlto visos sudėtingos situacijos jie dar nepajėgūs adekvačiai įvertinti ir jiems dar trūksta žinių, kaip viską įveikti. Vaikai linkę dėl iširusios šeimos labiau kaltinti kurį nors vieną iš tėvų. Paprastai vaikai nori, kad tėvai susitaikytų. Taip pat vaikus gali kankinti baimė, kad jie bus palikti vieni. Jie dažnai jaučiasi atstumti, ypač to iš tėvų, kuris išėjo iš namų.

Šio raidos tarpsnio užduotis – mokytis bendrauti už šeimos ribų su bendraamžiais, mokytojais ir kt., bet nesaugumas ir neramumai šeimoje gali tam sutrukdyti. Vaikui gali tapti sunku bendrauti su bendraamžiais (nesutarimai, muštynės, nepasitikėjimas savimi ar kitais), pablogėti jo mokymosi rezultatai.

Nors šiame amžiuje paaugliai tampa vis savarankiškesni, siekiantys atsiskirti nuo tėvų bei daugiau bendraujantys su bendraamžiais, saugumas ir pastovumas šeimoje jiems išlieka labai svarbus. Tik tuomet jie gali sėkmingai atlikti šio raidos tarpsnio užduotis ir priimti iššūkius: per eksperimentavimą, maištavimą suvokti save. Skyrybų metu paaugliams iškyla keletas grėsmių. Neišvengiamai kyla sudėtingų emocinių išgyvenimų. Jiems ir taip būdinga būti suirzusiems, piktiems, priešiškiems, kritiškiems, neprognozuojamiems, linkusiems atsiriboti. Skyrybų situacijoje šios reakcijos gali suintensyvėti. Dėl to gali išsivystyti emocinės problemos (pavyzdžiui, polinkis į depresiją), save naikinantis elgesys: svaiginančių medžiagų vartojimas, savęs žalojimas, pjaustantis ar kitu būdu, valgymo sutrikimai (anoreksija ir kt.), polinkis į savižudybę.

Kita vertus, galimos ir kitokios reakcijos: pernelyg brandus elgesys, kai paauglys perima kai kurias suaugusiųjų pareigas, pavyzdžiui, rūpinasi dėl šeimos finansinės padėties, buities, tampa tėvais savo jaunesniems broliams / seserims tarsi užimdami išėjusio sutuoktinio vietą. Tai gali trukdyti paaugliams tobulinti socialinius įgūdžius su bendraamžiais, formuoti savarankiškumą ir identitetą, atsiskiriant nuo šeimos.

Nors šiuo metu paaugliai gali suprasti sudėtingą skyrybų procesą, priežastis, numatyti pasekmes, tačiau paauglystei vis tiek būdingas kategoriškumas, juoda-balta mąstymas. Todėl paaugliai gali pulti į kraštutinumus: visiškai paremti vieną iš tėvų ir atstumti kitą, stipriai įsitraukti į tėvų skyrybas arba labai atsiriboti. Taip pat šiuo metu formuojasi nuostatos apie santykius, meilę, santuoką ir šeimą. Skyrybos gali įnešti daug sumaišties.