svarbu žinoti

Šie dalykai daugiau ar mažiau jums žinomi. Be to, paaugliams tėvų skyrybų metu iškyla klausimai – „Kaip jie galėjo su manimi pasielgti?“, „Kodėl jie negali suaugti?“. Antrąjį klausimą vaikai gali užduoti ir esant taikioms skyryboms. Jeigu manote, kad jūsų vaikas (-ai) gali taip manyti, skaitykite žemiau. Pasistengsime aptarti paauglių išgyvenamus jausmus. Reikia pabrėžti, kad kiekvieno jūsų situacija yra unikali, todėl tai, kas yra bendra visiems, nebūtinai tiks konkrečiai jums. Beje, kai kurie paaugliai netgi jaučia palengvėjimą, tėvams išsiskyrus, supranta tokio sprendimo priežastis.

Paaiškinti pirmąją frazę „Kaip jie galėjo su manimi taip pasielgti?“ gana sudėtinga. Tėvams ji gali skambėti savanaudiškai. Kartais taip ir yra. Tačiau tai ne vaiko kaltė. Juk vaikas nemato jūsų santykių taip, kaip jūs. Tarkime, 13 metų paauglio gyvenime tėvai buvo šalia 13 metų. Kodėl dabar turi viskas keistis? Kodėl dabar? Kodėl tėvai nepalaukia, kol aš suaugsiu, baigsiu mokyklą? Dažnai girdime, kad šeimos nesiskiria dėl vaikų ir stengiasi išsaugoti santuoką dėl vaikų. Kai kurios šeimos vis dėlto skiriasi!

Todėl vaikui (-ams) reikia laiko priimti šį faktą, suvokti, kad tai nėra bausmė jam / jiems, kad toks tėvų sprendimas yra neišvengiamas.

„Kodėl jie negali suaugti?“. Ši frazė geriausiai apibūdina paauglio (-ių) mintis, jog tėvų skyrybos yra jam (jiems) tėvų bausmė. Prasideda nepasidalijimas vaiko (-ų) globa, vienas kito juodinimas prieš vaiką (-us). Nenuostabu, kad paaugliai nekaip jaučiasi. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių po skyrybų gali pareikalauti kito sutuoktinio virtuvės indų ne todėl, kad jais naudosis (galbūt jis net nemoka gaminti), o tokiu būdu siekiama buvusį sutuoktinį nubausti. Tai mato jūsų vaikai. Todėl jiems ir kyla klausimas, ar tėvai neturėtų būti labiau subrendę? Vaikai skyrybų proceso metu gali jaustis šeimoje suaugusiais asmenimis. Tokie vaidmenų pasikeitimai gali užkrauti jiems daugiau atsakomybės, nei jie galėtų susidoroti su ja, nes suaugusiųjų vaidmuo paaugliams per daug sudėtingas. Tokie vaikai šeimoje tampa diplomatais, tėvų, brolių, seserų terapeutais, tėvų tarpininkais, net tėvais. Tai tik keli galimi vaidmenys, kurių jie neturėtų prisiimti.

Padėkite paaugliams likti paaugliais. Namų darbai, tarpasmeniniai bendraamžių santykiai, mokyklos džiaugsmai ir vargai – tai turėtų būti didžiausiu paauglių rūpesčiu, o ne jūsų su sutuoktiniu (-e) barniai.

Paaugliai norėtų iš tėvų įrodymų, kad jie yra neteisūs, kad jų tėvų skyrybos nebus purvo drabstymas vienas kito atžvilgiu, jos nebus tokios baisios, kaip tenka girdėti, ir nebūtinai jiems taip nutiks...Skirkite vaikams laiko, kalbėkite su jais, tačiau nenaudokite jų kaip derybų jungiamosios grandies. Tai ne žaidimas ar varžybos, čia nebūna nugalėtojų. Žlugus santykiams su vaikais, visi liktų pralaimėjusiaisiais.