lytiškumas
Lytiškumas – tai plati sąvoka, kuri apima daugelį žmogaus elgsenos aspektų, tarp jų ir lytinį tapatumą (identitetą), lytinę orientaciją, lytinę ir reprodukcinę sveikatą, lytinius santykius. Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save, kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę) ir kt. Lytinis brendimas – tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, kai vyksta fiziologiniai, emociniai pokyčiai. Lytinio brendimo metu subręsta lytiniai organai, įvyksta pubertetinis augimo šuolis, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai. Brendimo procesui taip pat svarbi ir psichinė bei socialinė branda: pareigų, savo elgesio suvokimas, pasiruošimas savarankiškam gyvenimui, motinystei ar tėvystei. Taigi, lytinis brendimas yra sudėtinis procesas, kadangi jo metu vyksta daug pokyčių: keičiasi išvaizda, mąstysena, emocijos ir elgesys.
Lytinis tapatumas
Lytinis tapatumas (identitetas) – tai asmens buvimas biologine moterimi ar vyru. Lyties tapatybė sudaro dalį savęs suvokimo (to kaip mes patys suprantame save ir kaip mus mato kiti) bei apima psichologinį pojūtį esant vyru ar moterimi, ar jais abiem, ar nė vienu iš jų.
Seksualinė orientacija – dažniausiai pradeda pasireikšti paauglystėje, ji gali būti nukreipta į tos pačios lyties arba į kitos lyties asmenis, kartais – abiem kryptimis.
Lytinė orientacija pasižymi dviem aspektais:
1) fiziniu pasirinkimu – tai, kam asmuo teikia pirmenybę lytiniuose kontaktuose;
2) potraukio pasirinkimu – tai, kam asmuo teikia pirmenybę emociniuose santykiuose.
Vaikai emocinius savo tėvų santykius pradeda stebėti nuo ankstyvo amžiaus, juos mato daug ilgiau, nei gali pastebėti fizinę tokių santykių išraišką. Todėl emocinis vaiko lytinės orientacijos aspektas paprastai išsivysto greičiau, nei fizinis.
Seksualinės orientacijos rūšys:
● Heteroseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį priešingos lyties asmenims (t. y. vyras – moteriai, moteris – vyrui).
● Homoseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį tos pačios lyties asmenims (t. y. vyras – vyrui, moteris – moteriai).
● Biseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį abiejų lyčių asmenims (t. y. vyrą traukia ir vyras, ir moteris, o moterį traukia ir moteris, ir vyras).
● Transvestitas – tai asmuo, kuris rengiasi, elgiasi kaip priešingos lyties asmuo (t. y. vyras rengiasi ir elgiasi, kaip moteris, moteris – kaip vyras).
● Transseksualas – tai asmuo, kuris imasi priemonių siekdamas pakeisti savo fizines savybes, kad taptų visiškai panašus į kitos lyties asmenį (pavyzdžiui, vartoja hormonus, atlieka lyties keitimo operaciją).
Kai kurie homoseksualios orientacijos asmenys teigia, kad jie pradėjo jausti potraukį tos pačios lyties asmenims būdami 10–11 metų amžiaus. Pastebėtina, jog seksualinės fantazijos apie tos pačios lyties partnerius ankstyvajame paauglystės amžiuje yra normalus asmens raidos etapas ir negali būti siejamas su nuolatine asmens lytine orientacija.
Svarbu atkreipti dėmesį
- Kiekvienas žmogus nuo gimimo iki mirties yra lytinė būtybė. Kiekvienas turi seksualinius jausmus. Žmonėms senstant keičiasi tik būdas, kaip tie seksualiniai jausmai išreiškiami.
- Kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo lytinį elgesį ir jo pasekmes.
- Būtina gerbti kito asmens lytiškumo išraišką (asmens seksualinę orientaciją), jei tik ji nekenkia kitiems ir nežemina jų.
- Yra daug būdų išreikšti seksualinius jausmus, o lytiniai santykiai yra tik vienas tokių būdų.
- Kiekvienas asmuo turi savo vertybių sistemą lytiškumo atžvilgiu ir ją privalu gerbti.
- Yra skirtingų nuomonių, kas nulemia homoseksualumą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad homoseksualumas yra nulemtas genetikos. Kiti mano, kad tai yra įgyjama auklėjimo metu arba nulemta socialinių veiksnių. Vienu ar kitu atveju, jaučiantiems potraukį tos pačios lyties asmenims, ši lytinė orientacija yra svarbi jų asmenybės dalis, panašiai, kaip ūgis, veido bruožai ir pan.
Patarimai tėvams / artimiesiems
Jau kūdikystėje vaikui svarbu įvardinti kūno dalis, kurios yra parodomos (pavyzdžiui, kai vaikas rodo ranką įvardinti, kad tai ranka, kai rodo į lytinius organus − makštis ar varpa).
● 4−5 m. vaikai ima konkuruoti su vienu iš tėvų (priešingos lyties). Svarbu neišsigąsti galimo vaiko elgesio ar žodžių (pavyzdžiui, pyktis išreikštas tėvo ar mamos atžvilgiu, mušant kumščiais, vaikui sakant, jog jis nemyli vieno iš tėvų ar kt.). Tokioje situacija svarbu vaikui paaiškinti ir parodyti, kad jis yra mylimas, tačiau mama ir tėtis yra susituokę, o užaugęs vaikas galės sukurti savo šeimą.
● Apie lytiškumą ir gimimą reikėtų pradėti kalbėti tada, kai vaikas paklausia. Jei šio klausimo nesulaukiama iki vaikui pradėjus eiti į mokyklą, ar pradėjus savarankiškai naudotis internetu, svarbu pokalbį inicijuoti tėvams.
● Iki 7 m. vaikai žinias aiškiausiai įsisavina per vaizdinius. Taigi, vaikui pasakojant apie gimimą gali padėti knygelės su nuotraukomis ar paveikslėliais (pavyzdžiui, „Mamos ir vaiko“ knyga).
● Pamačius vaiką masturbuojantis nereikia ignoruoti, bausti, kaltinti. Retkarčiais pasireiškianti savistimuliacija nėra nei žalinga, nei gėdinga. Svarbiausia taisyklė – ne bausti ir gėdinti, o kalbėti ir mokyti.
● Jei vaikas masturbuojasi viešoje vietoje, reikėtų vaikui paaiškinti apie privatumą (pavyzdžiui, tuštinantis ar šlapinantis einame į tualetą, panašiai ir su masturbacija – t.y. viskas, kas intymu, atliekama privačiai).
● Masturbacija vaikams yra iškrovos būdas. Tėvams svarbu parodyti, kokiais kitais būdais vaikai gali tai pasiekti. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti pažaisti judrius žaidimus, paglostyti nugarą vaikams, dažniau apkabinti, pabučiuoti, nakčiai galima duoti apsikabinti minkštą žaisliuką ar kt.
● Supraskite, kad paauglystėje Jūsų vaikas stengiasi tapti suaugusiu. Priimkite, gerbkite ir palaikykite jį, stenkitės nuoširdžiai domėtis paauglio pasauliu, draugais, simpatijomis. Paauglystės laikotarpiu svarbiausia kurti atvirus ir pasitikėjimu grįstus santykius, stengtis išgirsti vaiką jo nekaltinant, negėdinant, nebaudžiant.
● Su paaugliu svarbu kalbėtis apie lytiškumą. Pradėti pokalbį gali padėti klausimai ar pasidalinimai savo asmenine patirtimi. Paprastai situacijose, kai nėra konkrečiai įvardinama, kad bus kalbama apie lytinius santykius (pavyzdžiui, užsiimant bendra veikla), paaugliai būna atviresni.
● Paauglystė – ypatingas laikas, kai žmonės pradeda galėti teikti gyvybę kitam. Šiuo metu svarbu kalbėti ne tik apie lytinius santykius, brendimą, bet ir apie meilę, pagarbą, atsakomybę, sugebėjimą užmegzti ryšius, gebėjimą atsisakyti ankstyvų lytinių santykių ir kt.
● Jei jaunuolis papasakojo apie savo jausmus tos pačios lyties atstovui, tai tik parodo, jog jumis pasitiki. Svarbu atsiminti, kad ir po šios žinios jis liks jūsų vaiku, kurį mylite.
● Sužinojus, kad Jūsų vaikas yra homoseksualus, gali kilti įvairių jausmų: šokas, kaltė, neigimas, nerimas, palengvėjimas ar priėmimo jausmas, baimė ir liūdesys, pyktis, gėda ar kt. Svarbu skirti sau laiko susigyventi su šia žinia. Galbūt galėtų padėti ir pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite ar specialistas.
● Idealių vaikų nebūna, kaip ir nebūna idealių tėčių bei mamų. Jeigu atsitiko taip, kad nesusivaldėte, atsiprašykite vaiko. Jei nesusivaldote dažnai ir jaučiate, kad jums yra reikalingas palaikymas ir supratimas, kreipkitės pagalbos (į artimuosius, kitus tėvus ar specialistus). Svarbu dalintis kylančiais jausmais bei ieškoti galimų sprendimo būdų.
Kur kreiptis?
● Į specialistą
Jei pastebėjote vaikui nebūdingą elgesį ar susiduriate su sunkumais bendraudami su vaiku, galite pasikonsultuoti su vaikų pediatru, psichikos sveikatos priežiūros specialistu, pedagoginės–psichologinės tarnybos specialistu ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos socialiniu pedagogu, psichologu.
● Į Tėvų liniją
Galima skambinti nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12 (darbo laikas I–V, nuo 11 iki 13 val., nuo 17 iki 21 val.) ir telefonu pasikonsultuoti su psichologu rūpimais vaikų auginimo klausimais. „Tėvų linija“ skirta padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, aptarti dažniausiai kylančias bendravimo su vaikais problemas, ieškoti bei rasti geriausius sprendimus konkrečiu atveju.
● Į emocinę pagalbą teikiančias linijas
Jei vaikas nedrįsta ar nenori apie savo išgyvenimus kalbėtis su kuo nors iš pažįstamųjų, gali skambinti į „Vaikų liniją“ (nemokamu telefonu 116 111, darbo laikas I–VII, nuo 11 iki 23 val.) arba „Jaunimo liniją“ (nemokamu telefonu 8 800 28888, darbo laikas I–VII, visą parą) bei sulaukti emocinės paramos. Taip pat galima rašyti el. paštu parama@isgirsti.lt, kur teikiama emocinė parama laiškais LGBT patirčių turintiems žmonėms.
Daugiau naudingos informacijos galima rasti interneto svetainėse:
Informacijos portalas LGBT jaunimui, juos supantiems žmonėms ir emocinės paramos teikėjams.
Internetinė mokymosi programa skirta tėvams, siekiantiems geriau suprasti vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį su jais.
Informacinis portalas, kuriame skelbiama aktuali ir profesionali informacija ugdantiesiems ikimokyklinio amžiaus vaikus.
VšĮ „Paramos vaikams centras“ įkurta internetinė svetainė, kurioje teikiama naudinga informacija bei patarimai tėvams, auginantiems vaikus.